LT
EN
Doc. Algimanto Šimkaus vidaus ir endokrininių ligų klinika „Therapia scientifica“
Apie centrą
Paslaugos
Gydytojai
Straipsniai
Draugai
ES Parama
Kontaktai
(8 37) 311 579

Mikis

gruodžio 3, 2010
Doc. Algimantas Šimkus

 Buvau iškviestas į Aleksotą pas ligonę Valentiną Š., sergančią išsėtine skleroze. Kadangi ligonė buvo sudėtinga, galėjo prireikti konsiliumo. Todėl nuvykau kartu su savo sūnumi vidaus ligų gydytoju Andrium. Senavos plente stovėjo jos vieno aukšto su mansarda tvarkingas ir švarus namas. Ligonė buvo invalidė: ji visiškai nevaldė kojų, negalėjo nei paeiti, nei atsistoti. Ją prižiūrėjo kartu gyvenęs sūnus su žmona ir anūkė. Ligonės kambarys buvo pirmame aukšte, nedidelis, be durų, kad būtų galima ją laisvai vežioti ratukais į lauką, tualetą ar vonią ir nuolat palaikyti su ja kontaktą. Ligonė gulėdavo lovoje arba namiškių būdavo pasodinama į kėdę prie stalo priešais langą. Dažnai čia ji sėdėdavo po kelias valandas. Jos kojos buvo ne tik paralyžiuotos, bet ir sutinusios, šaltos dėl sutrikusios kraujotakos. Tuo tarpu rankas ji valdė gerai. Mes atidžiai apklausinėjome ir apžiūrėjome ligonę, davėme patarimus ir išrašėme receptus. Baigėme darbą ir atsistojome, ruošdamiesi išeiti. Tuo metu tarpduryje pasirodė ligonės sūnus ir kažkam už mano nugaros pasakė:

 - Miki, ateik!

 Aš labai nustebau, nes už mano nugaros, atrodė, nieko nebuvo.

 Bet atsisukęs pamačiau, kad pasieniu ramiai ir oriai ėjo didelė pilka žiurkė.  Ji, matyti, buvo įsitaisiusi tolimajame kambario kampe ir stebėjo, kaip mes apžiūrinėjome jos šeimininkę. Todėl  jos ir nepamatėme.

 - Ponia Valentina! O kas gi čia? - paklausiau aš.

 - Čia, daktare, visa mano paguoda! Tai mano anūkės Mikis. Jis paimtas iš laboratorijos ir gyvena pas mus. Rytais jis ateina pas mane, pasisveikina ir visą dieną guli prie mano paralyžiuotų kojų.

 - Kaip tai pasisveikina?

 - Aš nuleidžiu ranką, o jis nagiukais pakrapšto mano pirštus. Tai reiškia „Labas rytas!". O aš kartais jį paimu, užsikeliu ant kelių, stalo ar ant lovos. Mes draugaujam. Jis mane užjaučia. Tai nuostabus geraširdis gyvūnėlis.

 - Bet juk jūsų kambarys ir visas namas tvarkingas ir švarus. O juk žiurkės tokios netvarkingos. Jos visur priteršia.

 - Mikis gyvena narvelyje, kurio durelės visada atviros. Jis kada tik nori, gali išeiti ar sugrįžti. Bet Mikis niekada ir niekur nepriteršia. Jo narvelyje yra specialus skyrius, kuriame atlieka visus gamtiškus reikalus.

 Mūsų ligonė buvo nepaprastai gera moteris, su didžiule pagarba žvelgusi į gyvūnų pasaulį. Ji papasakojo, kad bandė draugauti su paukšteliais. Ji atidarydavusi langą ir maitindavusi žvirblius ir kitus paukštelius, kurių čia daug pas ją prisirinkdavo. Bet jie labai priteršdavo, todėl teko šios draugystės atsisakyti. Tačiau jai pavyko, kuomet buvo išvežta vasaroti į kaimą, pas seserį. Ten buvo daug kalakučių, kurios stebėjosi kas čia per asmenybė, kurią išveža į lauką su ratukais ir čia palieka, ir ji niekur nevaikšto, tik sėdi. Įsidrąsinusios kalakutės ją priėmė į savo kompaniją, ėmė ją kalbinti, draugiškai pešioti jos rūbus ir sagas.

 Išvykome į namus nustebinti tokia žmogaus ir žiurkės draugyste. Po poros mėnesių vėl buvome iškviesti pas šią ligonę. Bet jau telefonu mums pranešė, kad Mikis nugaišo. Laikoma, kad jis mirė nuo senatvės. Jam buvo 2 metai, o tiek paprastai gyvena žiurkės.  Kuomet nuvykome, Mikis jau buvo palaidotas. Sklypo pakraštyje pamatėme mažą kapelį, kurio galvūgalyje buvo uždėta plyta su užrašu „Mikis" ir jo mirties data. Taip Mikis buvo paimtas gerų žmonių iš laboratorijos, kurioje būtų žuvęs nuo žiaurių, dažnai beprasmiškų medicininių eksperimentų.

 Praeidamas pro „Kika" gyvūnų parduotuvę išgirdau pardavėją sakant: „Pirkite žiurkes - tai patys protingiausi mūsų gyvūnai". Prisiminiau įžymų rusų cirko artistą dresuotoją Vladimirą Durovą (1863-1934) ir jo žvėrių teatrą, kuriame žiurkės vaidindavo traukinio keleivius, mašinistą ir kitus geležinkeliečius. Tai aprašyta prieškario Lietuvoje išleistoje labai įdomioje V. Durovo knygoje „Mano žvėrys".                 

 

© 2013 Terapija.lt
Internetinių puslapių kūrimas Virtualios Statybos